- sylyti
- ×sỹlyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) tr. 1. Q664, R, MŽ, Sut, N, K, RtŽ su jėga reikalauti, versti: Ir įdėjo vyresniuosius, kurie žmones sylytų tatai išpildyt Bb1Mak1,53. Bet skubiai jis ateis tavęsp pats ir tave sylys bei tave vers, jog tu turėsi jam sakramentą duoti Vln9. Jie, sylydami jį, bylojo BPI404. Ant tikėjimų nepriderančių netisylija MP133. Jaunikaitis … prie kūniškų darbų iš mažens prilaikytas ir sylytas Ns1832,9. Ką ant ko sỹlyti KII390. 2. refl. N, K, M, Ilg daryti ką įtempus jėgas, stengtis: Ana sỹlijos gimdant [= gimdydama] kūdikį, t. y. ėmė ant sylos J. Sỹlykis, sỹlykis, kai patrūksi, tai kas tumet būs! Brs. Kamgi tau sỹlyties? OZ53. Kirminelis sylijos kiek galėdamas aukštyn rėploti BsPII21(Varn). Sỹlijas (bando nutrūkti) tos karvės Krč. | Reikia … sỹlytis … suprast BM38(An). 3. stiprinti: Sỹliju tą žmogų, duodamas valgyti J. \ sylyti; nusylyti; pasylyti; persisylyti; prisylyti; užsylyti
Dictionary of the Lithuanian Language.